2024 m. romų kalbos įtraukimas į „Google“ vertėją buvo esminis momentas skaitmeniniam mažumų kalbų reprezentavimui. Ši integracija ne tik demonstruoja technologinę pažangą, bet ir simbolizuoja platesnį marginalizuotoms bendruomenėms būdingos kultūrinės ir kalbinės įvairovės pripažinimą. Visgi ši naujiena taip pat sukėlė ir tam tikrą susirūpinimą pačioje romų bendruomenėje.

Romų kalba, turinti daugybę tarmių ir pasižyminti turtingomis žodinėmis tradicijomis, jau nuo seno patyrė išorinius veiksnius, trukdančius jos standartizacijai. Istoriškai ir pats kalbos sudėtingumas prisidėjo prie iššūkių kuriant nuoseklų, visuotinai priimtą bendrinį kalbos variantą. Pietų Vlax Romani kalbos dominavimas skaitmeniniuose duomenų rinkiniuose rodo tiek jos paplitimą tam tikruose regionuose, tiek pragmatiškus kūrėjų pasirinkimus, susijusius su romų kalbai būdinga įvairove.

Sprendimas įtraukti romų kalbą į pagrindinę vertimo paslaugas teikiančią programą –„Google“ vertėją, – pabrėžia reikšmingą kalbos politikos raidą skaitmeninių humanitarinių mokslų srityje. Teoriniu lygmeniu šis vystymasis gali būti vertinamas kaip skaitmeninio įteisinimo forma, atverianti kelius didesniam prieinamumui, galimybę mokslininkams dėmesį skirti šiai kalbai, kuri dažnai likdavo akademinio diskurso periferijose. Be to, technologinė įtrauktis inicijuoja svarbias diskusijas dėl technologinio patogumo ir kultūrinio savitumo išsaugojimo pusiausvyros. Kritikai teigia, kad standartizuoto modelio taikymas gali netyčia užtemdyti tam tikrus esamų skirtumų niuansus, pastebimus skirtingose tarmėse, o šalininkai pabrėžia, kad laikui bėgant vertimo algoritmas galėtų būti patobulintas bendruomenės iniciatyva.

Nors kai kurie palankiai įvertino romų kalbos įtraukimą į „Google“ vertėjo programos paslaugas, vis dėlto kiti išreiškė susirūpinimą. Tradiciškai romų kalba buvo laikoma slapta kalba, užtikrinančia saugumą ja kalbantiems žmonėms ir tarnaujančia kaip romų tapatybės bei priklausymo šiai bendruomenei garantu. Kai kurie teigia, kad kalbos prieinamumas visiems neigiamai veikia minėtas funkcijas, kurių dėka įvairios romų bendruomenės šimtmečius buvo saugios. Tai, savo ruožtu, kelia klausimą, ar šiuolaikinės globalizacijos kontekste apskritai įmanoma išsaugoti romų kalbos slaptumą.

Romų kalbos įtraukimas į „Google“ vertėjo programą yra svarbus technologinis ir kultūrinis pasiekimas, didinantis istoriškai marginalizuotos kalbos prieinamumą ir matomumą. Nors tai suteikia galimybių sutelkti dėmesį į mokslą ir galbūt šios kalbos išsaugojimą, ši naujovė taip pat kelia didelį susirūpinimą romų bendruomenėje dėl standartizacijos padarinių ir kalbinės paslapties, kuri istoriškai tarnavo kaip tapatybės ir priklausymo bendruomenei apsaugos garantas, praradimo. Šis pokytis pabrėžia trapią pusiausvyrą tarp technologinės pažangos ir kultūros išsaugojimo, todėl būtinas nuolatinis dialogas, siekiant užtikrinti pagarbą ir bendruomenės perspektyvų integraciją, kartu skatinant skaitmeninę įtrauktį.